- pievokšlis
- pievókšlis sm. (1) žr. pievokšnis: 1. Ml, Sb Iššienavau visus pievókšlius Dglš. Apie mum pievókšlių daug Brž. Po pūdymu šįmet visus pievókšlius nuganė J. Pievókšly gera žolė, tik nėr kaip anvaro karves Kkl. Pievokšliuose ir atviruose liūnuose vandenų paukščių tik knibžda be skaičiaus, be galo rš. Čia kiekvienas kalnelis, kiekvienas pievokšlis kalba mums tokiais senoviniais vardais, kurių reikšmės nė neatspėsi Vaižg. Papūdymė[je] liko dar toks pievokšliùkas neiššienautas Užv. 2. Dkk Pirma tę buvo kaip i pievókšlis Žg.
Dictionary of the Lithuanian Language.